Susitikimas su E.Bunka

IMG_20210609_094009Edukacinė – pažintinė kelionė po Plungės r. vietas, menančias žydų istoriją ir kultūrinį paveldą 

   2021 06 09 d. Kulių gimnazijos II g kl. mokiniams istorijos (mokytojas K.Garasimavičius) ir lietuvių kalbos ir literatūros (mokytoja A.Gramauskaitė) pamokos vyko netradicinėje aplinkoje –Plateliuose, Kaušėnuose ir Plungėje. Edukacinės – pažintinės integruotos pamokos tikslas – susipažinti su Plungės r. vietomis, menančiomis žydų istoriją ir kultūrinį paveldą. Pamoką vedė Plungės Žydų bendruomenės vadovas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, 2020 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Eugenijus Bunka.
oooPamoka prasidėjo Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke, kur E.Bunka ,,augina“ Litvakų  atminimo sodą. Gimnazistai sužinojo, kad tautodailininko, Plungės žydo Jakovo Bunkos, inicijuotą projektą įgyvendino kitas tautodailininkas – Artūras Platakis, kurio nukaldintos metalinės obelys – litvakų bendruomenėms atminti – bei Karelijos granito stulpeliai – individualiai pagerbti litvakų pasiekimus pasaulyje, papuošė 12 hektarų plote atvaizduotą Lietuvos žemėlapį. 2016 m. ši iniciatyva idėjiškai išplėsta – obelimis įamžintas nebe tik atskirų bendruomenių, bet ir visos LDK litvakų bei žydų gelbėtojų Holokausto metu atminimas. E.Bunka mokiniams akcentavo, kad sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu. Čia susiduria ir persipina istorijos bei meno gebėjimai kalbėti apie skaudžią praeitį ir ją įprasminti.
oooToliau pamoka persikėlė į Kaušėnų memorialą. Čia E.Bunka mokiniams priminė vieną skaudžiausių žydų tautos gyvenimo momentų – 1941 m. liepos mėnesį per dvi dienas Kaušėnuose buvo išžudyta 1800 to krašto žydų. Moksleiviai apžiūrėjo Atminties sieną su įrašytais nužudytųjų žydų vardais. Siena buvo sumūryta iš 1800 buvusios Plungės sinagogos plytų, simbolizuojančių Holokausto aukų skaičių šiame krašte. Gelbėtojų alėjoje mokiniai skaitė įamžintų žmonių, Plungės rajone 1941-1944 metais gelbėjusių žydus, pavardes.
oooDar vėliau  E.Bunka gimnazistus pakvietė pasivaikščioti po Plungę,  kur  žydų atminimas yra įamžintas įvairiose miesto vietose, stengiantis palikti kuo daugiau ženklų apie čia gyvenusią stiprią bendruomenę. Viena iš tokių vietų – geležinkelio stotis. Iš pasakojimo mokiniai sužinojo, jog perone 2017 m. buvo atidengtas paminklas geležinkelio 80-mečiui paminėti. Ant jo yra žydiška pavardė- Plungės burmistras Hiršo Meco – žmogaus, kuris pasistengė, kad tiesiamas geležinkelis pasiektų ir Plungės miestą. Dar kitas E.Bunkos sumanymas – Dariaus ir Girėno gatvėje pastatyti paminklą pirmosios elektrinės šimtmečiui. „Plungės elektros stotis buvo įkurta dvaro vandens malūne, kurį tuomet nuomojosi žydas Mendelis Zaksas. Vėliau ją rekonstravo Hackelis Zaksas. Taigi senieji plungiškiai elektros lemputes ir dabar vadina zaksinėmis“, – sakė E.Bunka.
oooPaskutinė vieta, aplankyta per pamoką – Telšių gatvėje taip pat E.Bunkos pastangomis atsiradusi akmeninė šaligatviu žingsniuojančio žmogaus skulptūra.  Prie jos už pusmetrio guli akmuo, ant kurio ir žemaitiškai, ir vietinių žydų kalba užrašyta: „Visiems doriems plungiškiams“.
oooAnot Bunkos, iki 1941-ųjų liepos Plungės  mieste maždaug pusė gyventojų – per 2200 žmonių buvo žydai, kurie darniai sugyveno su lietuviais. Tad ši skulptūra skirta visiems buvusiems Plungės gyventojams atminti. Svečias apžvelgė ir svarbiausius Plungės žydų istorijos fragmentus. Papasakojo apie jų įsikūrimo pradžią Plungės krašte, verslus, tragišką likimą Antrojo pasaulinio karo metais, Plungės krašto lietuvius, gelbėjusius ir padėjusius išgyventi žydams holokaustą, pasaulyje savo nuveiktais darbais pasižymėjusius žydų tautiečius, kilusius iš Plungės.
oooTaigi, ši netradicinė pamoka II g klasės mokiniams buvo puiki proga iš arčiau susipažinti su žydų tautos  kultūra, tradicijomis, gyvensena, gyvai išgirsti pasakojimų apie skaudžius žydų tautos gyvenimo momentus. Susitikimo foto akimirkos
ooooooooooooooLietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andžela Gramauskaitė